2013

2013-ieji Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai yra itin reikšmingi – šventovei sukanka 600 metų. Ši bažnyčia XV a.pradžioje funduota LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jau minima 1413 m. Daugybę epochų bei lemtingų istorinių įvykių menanti bažnyčia yra svarbus istorinis bei religinis lietuvių tautos palikimas, dėl to ši sukaktis yra itin prasminga ne tik Lietuvos krikščioniškajai bendruomenei, bet ir visai tautai.
Mišių, kaip muzikinio žanro, dedikavimas specialiam svarbiam įvykiui ar progai buvo paplitusi praktika Vakarų pasaulyje, kuriame Bažnyčia buvo bendruomeninio gyvenimo šerdis. Mišios, skirtos popiežių inauguracijoms, karalių karūnavimo iškilmėms, reikšmingoms bažnytinėms šventėms buvo kurtos nuolat. Šiandien, kuomet Bažnyčia daugumos vakariečių gyvenime užima tik simbolinę vietą, naujų mišių kūrimas nėra itin dažnas reiškinys ir dažniausiai skirtas koncertiniam atlikimui, o ne bažnytinėms reikmėms. Kauno katedra, menanti kitokius laikus, kažkada buvo vienas reikšmingiausių objektų miesto bendruomenei, dėl to jos sukaktis yra verta prasmingo bei įvairiapusiško paminėjimo.
Siekdamas prisijungti prie Kauno arkikatedros bazilikos jubiliejaus paminėjimo, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus kvietimu kompozitorius Gintaras Samsonas sukūrė šiai progai dedikuotą kūrinį – „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ – mišias už 600 Kauno arkikatedros bazilikos metų, skirtas šios šventovės jubiliejaus paminėjimo iškilmėms. G. Samsono mišios pirmiausiai orientuotos į pradinę žanro paskirtį – skambėti apeigų metu.
Kūriniu „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ („Mišios už 600 Kauno arkikatedros bazilikos metų“) kompozitorius siekė apmąstyti šios šventovės 600 metų istorijos laikotarpį. Turėdamas mintyse daugiau nei pusę amžiaus apėmusį laikmetį, G.Samsonas siūlo prisiminti reikšmingus įvykius, kuriuos liudija plytinės katedros sienos, svarbius žmones bei jų palikimą ateities kartoms. Su Kauno katedra glaudžiai susijusios svarbios istorinės asmenybės, kaip Vytautas Didysis, Steponas Batoras, Jonas Sobieskis, daugybė didžiųjų Lietuvos rašytojų, poetų, kaip vyskupas Motiejus Valančius, prelatai Maironis ir Adomas Dambrauskas-Jakštas, menininkų, kaip Jonas Gotardas Berkhofas, Mykolas Elvyras Andriolis, Petras Kalpokas, Juozas Zikaras, bei kompozitorių, kaip Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Juozas Gruodis. Mišiose bus meldžiamasi ir už Kauno vyskupą dr. Vincentą Brizgį, kuris sovietų (1940–1941) ir nacių okupacijos (1941–1944) metais buvo pagrindinis Lietuvos Bažnyčios hierarchų atstovas, sprendęs aktualius Bažnyčios teisių varžymo, žydų gelbėjimo reikalus, minint jo 110 metų jubiliejų.
Kūrinys yra skirtas atlikti vaikų ir mišriam chorams, styginių orkestrui bei vargonams. Penkios nekintamosios mišių dalys parašytos lotyniškais liturginiais tekstais. Pasirinkdamas neverstus lotyniškus pagrindinių mišių dalių tekstus kompozitorius pirmenybę teikė gilioms krikščionių Bažnyčios tradicijoms, prisimindamas laikotarpį prieš 600 metų, kuomet į Lietuvą atėjusi krikščionybė atsinešė savas apeigų tradicijas ir lotynų kalbą.
Kintamosioms mišių dalims panaudotos į lietuvių kalbą išverstos psalmės. Naudodamas lietuviškus tekstus kompozitorius apeliavo į lietuviškąją Bažnyčios bendruomenę, kuri jau 600 metų šioje šventovėje renkasi bendrai maldai. Pagal kompozitoriaus sumanymą, bendruomenė, pasinaudodama iš anksto paruoštomis skrajutėmis, galės nesunkiai prisijungti prie giedančio choro.

Gedmintė Samsonaitė