2014

ŠIUOLAIKINĖS ADVENTO MUZIKOS INTERPRETACIJOS

Pasitikdami didžiąsias metų šventes, daugelis iš mūsų stengiamės pabaigti svarbiausius darbus, įvertinti savo poelgius, apmąstyti ištartus žodžius bei atrasti vidinę ramybę. Metų sandūroje kiekvienas neabejotinai norime tapti nors truputį geresniu. Kur ieškoti ramybės ir susikaupimo, kuomet beribiame informacijos sraute nuolatos girdime ir skaitome liaupses besaikiam vartojimui, o nesibaigiantis skubėjimas pasiekia pavojingą ribą, kai paroje ima trūkti valandų? Viena iš pasirinkimo galimybių – ieškoti ramybės bažnyčioje, sakralinės muzikos koncerte. Pastarasis būdas – patikrintas ir išties veiksmingas.

Gruodžio 14 d. Garliavos švč. Trejybės bažnyčioje surengtas koncertas „Advento muzika“. Jame buvo siekiama pristatyti naujausius lietuvių kompozitorių sakralinės muzikos kūrinius, skirtus Advento liturginiam laikotarpiui. Kaip pastebi tą vakarą šv. Mišias aukojęs kunigas dr. Vilius Sikorskas, bažnytiniame repertuare esama daugybė kalėdinių muzikinių kompozicijų, tačiau Advento laikotarpis yra nepelnytai pamirštas. Dėl šios priežasties reikšmingą katalikų bažnyčios susikaupimo periodą buvo nutarta įprasminti naujais lietuvių kompozitorių kūriniais. Koncerte skambėjo net 4 lietuviškos premjeros – naujas chorines giesmes specialiai šiai progai sukūrė Vidmantas Bartulis, Gintaras Samsonas, Algirdas Martinaitis ir Zita Bružaitė. Greta ilgai lauktų premjerų vakaro muzikinę programą papuošė ir kiti XX-XXI a. lietuvių autorių opusai: publika turėjo galimybę susipažinti su Vaclovo Augustino, Alvido Remesos, Kristinos Vasiliauskaitės bei kitų kompozitorių religinėmis giesmėmis. Minėtina, jog šiuolaikiniai sakralūs opusai po Garliavos švč. Trejybės bažnyčios skliautais skambėjo ne tik koncerto metu: kunigo dr. Viliaus Sikorsko aukotose šv. Mišiose greta tradicinių liturginių dalių organiškai įsiliejo Ričardo Kabelio giesmė „Aš jums atsiųsiu rožių lietų“ (pirmą kartą atlikta šių metų Th. Manno festivalyje), Vidmanto Bartulio „Ave Maria“ (2009), Gintaro Samsono „Tėve mūsų“ (2012), finalinis choras „Šlovink mano sielą“ iš Algirdo Martinaičio oratorijos „Gailestingumo altorius“ (2007).

Pluoštas XX-XXI a. religinių kūrinių sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo – bažnyčia buvo pilna. Akivaizdu, jog kokybiškos šiuolaikinės muzikos poreikį jaučia vis daugiau žmonių, tačiau ne visiems yra sudaromos palankios sąlygos tą muziką išgirsti. Ypač šiuo atžvilgiu yra nuskriausti provincijos miesteliai, kurių koncertinės programos apsiriboja nuvalkiotais ir daugybę kartų girdėtais kūriniais. Esant tokiai situacijai, sveikintina bet kokia iniciatyva, plečianti klausytojų akiratį ir praturtinanti muzikinę patirtį. Džiugu, kad tokių iniciatyvų Lietuvoje pamažu daugėja: koncertą organizavusi viešoji įstaiga „Ars sonoris“ ir Kompozitorių sąjungos fondas ateityje planuoja surengti dar ne vieną koncertą, skirtą paminėti svarbiems liturginiams įvykiams.

Muzikinės programos atlikimas tą vakarą buvo patikėtas kameriniam chorui „Aidija“ ir vargonininkei Jūratei Bundzaitei. Romualdo Gražinio vadovaujamas kolektyvas, šiais metais pasitikęs jau 25-ąjį jubiliejų ir su solidžia koncertine programa apkeliavęs pagrindines Lietuvos koncertų sales, demonstruoja stabilumą ir toliau išlieka atviras kūrybiniams ieškojimams: choro repertuare skamba įvairių stilistinių epochų ir skirtingų žanrų muzika. Itin daug dėmesio „Aidija“ skiria naujosios lietuvių chorinės muzikos sklaidai, tad nenuostabu, jog kompozitoriai savo naujų kūrinių interpretacinį išpildymą patiki būtent šiam kolektyvui. Aptariant koncerte skambėjusias premjeras, minėtina, kad visus keturis premjerinius kūrinius vienijo nuosaiki muzikinė kalba ir pagarbus santykis su bažnytine liturgija. Gintaro Samsono „Advento giesmė“ ir Zitos Bružaitės „Aušrinė“ buvo atliktos su vargonų pritarimu, tuo tarpu Vidmanto Bartulio „Vakarinė“ ir Algirdo Martinaičio „Šviesa, palaiminta dangaus“ skambėjo a cappella. Nepaisant to, jog pastarųjų autorių kūrybinis braižas yra ganėtinai skirtingas, premjerinius kūrinius apjungė rami, kontempliatyvi nuotaika – kiekvienoje giesmėje kompozitoriai atskleidė savitą požiūrį į susikaupimą, rimtį ir stebuklo laukimą.

Palankiai publikos buvo sutikti ir kiti koncerte skambėję sakraliniai kūriniai: Alvido Remesos Advento giesmė „Atskamba balsas“ (2012), Vaclovo Augustino „Himnas šv. Martynui“ (1996) bei „Cantate Domino“ (1996), Kristinos Vasiliauskaitės „Šv. Pranciškaus giesmė sesei saulei“ (2001) ir „Atskamba balsas“ (2012). Itin jautrus pasirodė finalinio koncerto kūrinio atlikimas: Vaclovo Augustino giesmė „Tėvyne mūsų“ (1999), sukurta pagal poeto Vlado Braziūno tekstą, patraukė įtaigumu – „Aidijos“ interpretuojamas kūrinys skambėjo kaip tikra vilties malda. Malda ne vien už tėvynę, bet ir už vertybes, kurių šiuolaikinis pasaulis neretai stokoja – šia giesme buvo prabilta apie žmogaus tikėjimą, atlaidumą ir pasiaukojimą. Norisi tikėtis, jog projektai, skleidžiantys šiuolaikinių autorių sakralinę kūrybą, ir toliau skinsis kelią į Lietuvos bažnyčias bei kitas erdves. Tokio pobūdžio renginiai įgauna ne tik meninę, kultūrinę, bet ir edukacinę vertę. Religinė muzika neturėtų atsidurti koncertinių programų paraštėse ar skambėti tik išskirtinai svarbiomis progomis. Juk ši muzika kalba ne vien apie Dievą – ji kalba apie kiekvieną iš mūsų.

Aistė Valentaitė