2013

ŽEMAITIJOS KRIKŠTO 600 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖ

Algirdo Martinaičio „Gailestingumo altorius“ ir „Obalsis šventai žemaičių žemei“

2013 spalio 6, sekmadienis, Telšių katedra

Dalyvavo:
Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“ (vad.Tomas Ambrozaitis);
Klaipėdos kamerinis orkestras (vad.Mindaugas Bačkus);
Nelė Kovalenkaitė, sopranas;
Laura Zigmantaitė, mecosopranas;
Jūratė Bundzaitė, vargonai;
Dirigentas – Tomas Ambrozaitis.
Koncertą vedė: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Jonas Vytautas Bruveris
2013-aisiais minime Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų. Tai sukaktis, žyminti ypač reikšmingų pasikeitimų baltų kultūroje metą: šventąsias ąžuolų giraites pakeitė bažnyčios, pagoniškus aukurus – krikštyklos, saulės bei žalčio simbolius – kryžiai, naikinant senąsias pagoniškas tradicijas buvo pereita prie naujų krikščioniškųjų. Įvykis, svarbus tiek istorine-politine, tiek kultūrine prasme, įjungė Žemaitiją į europinę krikščioniškosios civilizacijos dalį bei apkrikštijant paskutinius Europos pagonis oficialiai pašalino pagonybę baltų kraštuose.
Šį įvykį savaip pažymėti, pagerbti ir prisiminti ketina kompozitorius Algirdas Martinaitis, sukūręs naują proginę kantatą „Obalsis šventai žemaičių žemei“. Trijų dalių kantata skirta mišriam chorui, vargonams bei styginių orkestrui, įprasminta istoriškai ir kultūriškai svarbiais tekstais: krikščioniškaisiais, kaip citata iš Laiško Korintiečiams (2Kor9,15), 45(46) psalmė, kultūriniais, kaip nuorašas nuo Varnių katedros altoriaus antepediumo. Stengdamasis atspindėti žemaičių kultūrą, kompozitorius panaudojo ištraukas iš Kalvarijos kalnų baigiamųjų giesmių. Šiuos prasmingus tekstus A. Martinaitis perteikia per grigališkojo choralo bei liaudies bažnytinio giedojimo tradicijas.
Kūrinys bus atliktas 2013 m. spalio 6d., Telšių katedroje vyksiančiame renginyje „A. Martinaičio muzika Žemaitijos krikštui paminėti“.
Renginyje taip pat bus atlikta ir 2007-aisiais parašyta oratorija „Gailestingumo altorius“, skirta Dievo Gailestingumo šventei Vilniuje paminėti. Tai keturių dalių kūrinys, kurio turinys paremtas šv. Faustinos, skelbusios pasauliui apie Dievo gailestingumą, dienoraščio fragmentais. Pirmoji dalis – „O Kraujau ir Vandenie“, antroji – „Sveikas, Gailestingumo soste“, trečioji – „Dievo Gailestingumą giedosiu per amžius“, ketvirtoji – „Dievo Gailestingumo litanija“.
Pagarba senosioms krikščioniškoms tradicijoms bei istorijai, Žemaitijos krašto savitumo vertinimas ir suvokimas – taip bus siekiama paminėti prieš 600 metų įvykusį Žemaitijos apkrikštijimą pasitelkiant du A. Martinaičio kūrinius, naują „Obalsis šventai žemaičių žemei“ bei senesnį „Gailestingumo altorius“, bei visą būrį lietuvių atlikėjų ir menininkų.